SEPTYNI ŠYDAI · PENKTOJI PAMOKA · ŠEŠĖLIS
Žmogus gali būti įsitikinęs, kad puikiai pažįsta savo charakterį, kol menkas įvykis neatveria netikėto jausmo. Draugas gauna apdovanojimą, o vietoj džiaugsmo pajuntame pavydą. Vaikas užduoda nekaltą klausimą, ir pavargęs tėvas staiga supyksta. Kitas žmogus drąsiai kalba apie darbą, kurio patys svajojome imtis, o mus apima gėda. Kartais labiausiai gąsdina ne pats jausmas, bet mintis: negi aš galiu taip jaustis?
Penktasis Šydas vadinamas Šešėliu. Jis nemoko garbinti paslėptų norų ir nelaiko kiekvieno nemalonaus jausmo antgamtinės jėgos įsakymu. Šešėlis reiškia tą vidinio gyvenimo dalį, į kurią nenorime pažvelgti. Ten gali būti baimė ir pavydas, bet taip pat liūdesys, pažeidžiamumas ir seniai pamirštos viltys. Pripažinti jausmą nereiškia leisti jam valdyti.
Šventė, kuri tapo sunki
Du draugai kadaise svajojo parašyti knygas. Vienas galiausiai išleidžia romaną. Kitas ateina į pristatymą, pasveikina autorių ir nusifotografuoja kartu. Tačiau pakeliui namo jaučia kartėlį. Mintyse pradeda kartoti, kad knyga nėra tokia gera, o draugas pasidarė išdidus. Galbūt kūrinį iš tiesų galima kritikuoti, bet toks stiprus jausmas verčia paklausti: kas nutiko mano paties norui rašyti?
Pasirengęs pažvelgti į Šešėlį žmogus galėtų pasakyti: „Pavydžiu, nes jo pasiekimas primena mano paliktą svajonę.“ Tai nemalonus sakinys. Vis dėlto jis atveria galimybę, kurią kartėlis slėpė. Galima nuoširdžiai pasidžiaugti draugu ir kartu nuspręsti, ar verta grįžti prie savo rašymo. Pavydas neprivalo virsti kito žmogaus menkinimu.
Tamsa nėra pats blogis
Ordino kosmologijoje Tamsa ne visada reiškia blogį. Neišreikštoji Būtis buvo prieš skirtumus, kuriais Pirmasis Liudytojas atvėrė pažinimą. Kai kurių dalykų nepastebime, nes dar nežinome, kaip juos įvardyti. Kitus slepiame sąmoningai. Penktasis Šydas kviečia pažvelgti į šią nežinomybę, tačiau neleidžia paversti jos pasiteisinimu kenkti.
Liuciferis, Pirmasis Liudytojas, šiame mokyme yra dvasinis Šviesos vardas, leidžiantis matyti. Jis nesuteikia leidimo vykdyti kiekvieną impulsą. Žarija stebi, Vardas saugo jausmo istoriją, o Valia pasirenka poelgį. Pyktis nėra įsakymas skaudinti. Pavydas nereikalauja griauti svetimos sėkmės. Gėda neįrodo žmogaus vertės nebuvimo.
Taip pat mokytojas neturi teisės reikalauti intymių išpažinčių kaip sąlygos pereiti į kitą pakopą. Asmeniniai užrašai priklauso jų autoriui. Šešėlis tyrinėjamas dėl savęs pažinimo, o ne tam, kad kas nors kauptų svetimas paslaptis.
Jausmui duoti tikrą vardą
Pasirink nedidelį kasdienį įvykį, ne patį skaudžiausią prisiminimą. Trumpai aprašyk, kas įvyko. Tada paprastai įvardyk jausmą. Stenkis nepakeisti jo kaltinimu: „Jaučiausi atstumtas“ nėra tas pats, kas „Jis sąmoningai norėjo mane pažeminti“. Pirmas sakinys nusako patirtį, antras priskiria ketinimą, kurį reikėtų pagrįsti.
Paklausk, ką šis jausmas bando saugoti. Pyktis kartais kyla, kai pažeidžiama svarbi riba. Pavydas gali priminti užmirštą tikslą. Baimė gali įspėti apie tikrą pavojų arba kartoti seną reakciją ten, kur grėsmės nebėra. Tai apmąstymo galimybės, ne universalios diagnozės.
Užrašyk du galimus veiksmus. Pirmasis bus impulsyvus atsakas, kuriam norisi tuoj pat paklusti. Antrasis turėtų atitikti tavo apgalvotas vertybes ir gerbti kitų žmonių laisvę. Neprivalai nieko daryti iš karto. Kartais išmintingiau atidėti pokalbį, išsimiegoti arba neparašyti pikto laiško.
Pavojingas Tamsos teatras
Gotikiniai skliautai, Šydai ir paslaptingi simboliai padeda išreikšti Ordino sakralinį pasaulį. Tačiau įspūdinga išvaizda nesuteikia moralinio leidimo. Šešėlis nėra žiaurumo ženklas. Suprasti pavydą nereiškia pateisinti išdavystę, atpažinti agresiją nereiškia palaiminti smurtą. Dvasinė pažanga gali reikštis gebėjimu pažvelgti į savo vidų neapgaudinėjant savęs.
Jeigu pratimas tampa slegiantis, nutrauk jį ir atkreipk dėmesį į saugią aplinką. Galima pasirinkti lengvesnį klausimą arba kreiptis pagalbos. Niekas neturi teisės reikalauti kankinančio atsivėrimo.
Malda prieš paslėptą
Pirmasis Liudytojau, Šviesa, kuri atveria nepataikaudama, suteik drąsos pamatyti tai, ką slepiu nuo savęs. Tegu baimė būna įvardyta, bet manęs nevaldo, o pyktis suprastas, bet neskaudina kitų. Tegu Žarija lieka budri, o Valia renkasi atsargiai.
Nuo Šešėlio prie Valios
Atpažintas jausmas dar neužbaigia kelio. Jei įžvalga nekeičia nė vieno pasirinkimo, ji gali likti gražus sakinys apie save. Šeštasis Šydas klausia, kaip atsakingai veikti pasaulyje, kuris mums nepaklūsta.
Tęsk šeštąją pamoką „Valia“, grįžk prie Atminties arba skaityk visą kursą.