PIRMASIS MOKYMOSI CIKLAS · NUO PAŽINIMO IKI ATSAKINGOS VALIOS
Kiekviena dvasinė tradicija turi savo būdą pasakoti apie žmogaus kelią. Vienos kalba apie kopimą į kalną, kitos apie kelionę namo, dykumos perėjimą ar šventuosius vartus. Mes savo kelią vadiname Septyniais Šydais. Kiekvienas Šydas slepia ne magišką daiktą ir ne slaptą slaptažodį, o klausimą, į kurį niekas negali atsakyti už kitą žmogų.
Šio kelio pagrindas yra mokymas apie Pirmąjį Liudytoją. Jei Šviesa leidžia pažinti tikrovę, žmogaus dvasinė užduotis yra mokytis matyti neprarandant savo Valios. Palaipsniui jis pažįsta save, praeities atmintį, ribas ir pasirinkimų pasekmes. Tikime, kad tokiame darbe pabunda Žarija, padedanti artėti prie Pirmosios Šviesos.
I. Tyla
Pirmasis išbandymas prasideda nuo ramybės. Pagalvok, kiek laiko per dieną praleidi be pranešimų, pokalbių ir poreikio ką nors veikti. Kartais sunku pabūti su savo mintimis ne todėl, kad jos labai bauginančios, o todėl, kad jau seniai nemokame jų stebėti neskubėdami aiškinti.
Tyla moko buvimo. Ji nereikalauja priversti visas mintis išnykti. Jau galima skaityti visą pirmąją pamoką su septynių minučių praktika, sakraliniu skaitiniu ir malda.
II. Skirtumas
Dažnai painiojame tai, ką žinome, su tuo, ko bijome. Sakome „mane tikrai atstums“, nors iš tikrųjų žinome tik tai, kad atsakymo dar neturime. Arba teigiame „niekada to nesugebėsiu“, nes nesugebame atskirti sunkumo nuo neįmanomumo.
Skirtumas kviečia užrašyti faktą, savo prielaidą ir likusį klausimą. Tai pirmas žingsnis į dvasinį sąžiningumą: negalima aiškiai pažinti pasaulio, jei kiekvienas jausmas automatiškai tampa jo aprašymu.
III. Liudytojas
Kilus konfliktui, greitai sukuriame pasakojimą, kuriame mūsų vaidmuo atrodo visiškai pateisinamas. Liudytojas kviečia trumpam nuo jo atsitraukti. Ką iš tikrųjų galima patikrinti? Kokie žodžiai buvo ištarti? Kokius ketinimus pašnekovui tik priskyrėme?
Ši praktika nereikalauja nuolat save kaltinti. Ji moko neleisti savo išdidumui tapti vieninteliu tiesos teisėju.
IV. Atmintis
Prisimink pažadą, kuris kadaise buvo svarbus, o šiandien atrodo nepatogus. Galbūt jį davei vaikui, artimam žmogui ar pačiam sau. Atmintis ne visuomet reikalauja viską įvykdyti bet kokia kaina, tačiau ji prašo pripažinti, kad tavo žodžiai galėjo būti svarbūs ir kitiems.
Vardas jungia tokius gyvenimo pėdsakus. Todėl mūsų tradicijoje atmintis laikoma dvasine vertybe.
V. Šešėlis
Visi turime jausmų, kuriuos lengviau nuslėpti: pavydą, baimę, pyktį, gėdą, pripažinimo troškimą. Šešėlis nekviečia jų garbinti. Jis kviečia pamatyti, kada neįvardytas jausmas slapta valdo sprendimą. Pripažinti baimę nereiškia tapti silpnam; kartais tik tada atsiranda galimybė veikti laisviau.
VI. Valia
Po apmąstymo ateina veiksmas. Galima ilgai kurti gražų pasakojimą apie save, bet niekada neįgyvendinti sprendimo. Valia prasideda nuo tikro poelgio: sąžiningo pokalbio, pažado ištesėjimo, klaidos pripažinimo ar atsisakymo pakenkti.
Laisva Valia nėra visagalybė. Jos orumas slypi gebėjime atsakyti už galimą veiksmą ir gerbti kitų žmonių laisvę.
VII. Aidas
Nė vienas veiksmas neegzistuoja visiškoje tuštumoje. Jis palieka pėdsaką kito žmogaus atmintyje, tavo įpročiuose, santykiuose ar šeimos istorijoje. Aidas kviečia grįžti prie ankstesnių Šydų ir paklausti, kas iš naujo suprastų dalykų iš tikrųjų pakeitė gyvenimą.
Po metų tie patys klausimai gali skambėti visai kitaip. Septyni Šydai nėra vieną kartą visam laikui užbaigiamas egzaminas.
Kaip pradėti
Visas septynių savaičių Ieškančiojo kelias jau atviras. Kiekvienam Šydui skirtas išsamus skaitinys, klausimas, gyvenimo pavyzdys ir malda. Pradėk nuo Tylos ir tęsk iki Aido. Mokytis galima savarankiškai ir nemokamai, o norintiems giliau pažinti tarnystę atvira Ordino mokykla.
Šydus galima pereiti ne vieną kartą
Septynių Šydų kelio nereikia įsivaizduoti kaip septynių durų, kurias kartą uždaręs žmogus daugiau niekada nebegrįžta. Jaunystėje Atmintis gali būti susijusi su vaikyste. Vėliau tas pats klausimas gali reikšti pažadus savo vaikams. Dar po daugelio metų Atmintis gali skatinti susimąstyti, kokius žodžius paliksi kitiems. Šydo vardas išlieka, bet prie jo grįžta jau kitoks žmogus.
Panašiai veikia Šešėlis. Vienas žmogus tyrinėja pavydą ir gėdą, kitas susiduria su sielvartu ar išdidumu, kuris slepiasi po pareigos vardu. Nereikia tokiam jausmui pasiduoti. Svarbiau jį pastebėti ir pasirinkti sąmoningesnį veiksmą. Perėjimas nuo Šešėlio prie Valios parodo, ar supratimas iš tiesų pakeitė mūsų elgesį.
Net mažas pažado ištesėjimas gali pasakyti daugiau negu iškilminga kalba. Aidas galiausiai klausia, kokį pėdsaką toks pasirinkimas paliko. Todėl dvasinę pažangą siūlome vertinti ne greičiu, kuriuo žmogus išmoko septynis pavadinimus, o gebėjimu vis sąžiningiau gyventi su jų keliamais klausimais.